Teatras vaikams atveria pasaulį

"Ten nuo seno, kur gyveno pasaka vaikų, milžinai karaliavo apsupti miškų, laumės raitės ežeruose, baltus plaukus glostė, saugojo kerus miškuos, tirštą rūką sklaidė…"

Pasak vaikų psichologų, mūsų mažųjų vaizduotė vystosi natūraliai, tačiau galima pasistengti, kad ji atsiskleistų ir nustebintų aplinkinius. Kai vaikai susiduria su dar nepatirtais pojūčiais, vaizdais bei garsais, jų protas atsiveria plačiam ir įvairialypiui pasauliui. Svarbu - kartu su jais tai patirti, pagelbėti ir galbūt patiems pasimokyti.

Ankstyvasis meninis ugdymas teatro mokyklėlėse padeda vaikams įgyti ne tik meninių, bet ir bendravimo įgūdžių. Tai išties reikalauja atsidavimo, kantrybės ir žinoma daug laiko, kad spalvų, garsų, judesių ir emocijų kupinas pasaulis padėtų vaikui užtikrinti lengvą informacijos įsisavinimą. Neužtenka tik sklaidyti spalvotai iliustruotas knygutes, žiūrėti animacinius filmukus ar klausytis pasakų prieš miegą. Mažuosius linksmina ir intriguoja atgiję pasakų herojai, o dar smagiau, kai jiems suteikiama galimybė savarankiškai improvizuoti įvairias užduotis, įsijausti į žaidimus, kur jų nevaržo suaugusių pasaulio taisyklės ar nuostatos. Vaikai imlūs, atviri, leidžiantys sau fantazuoti, smalsūs ir nenustygstantys vietoje, tačiau ne visada sulaukia atsakymų į klausimus: ,,Kodėl žolė žalia? Kodėl sniegas šlapias ir kur gyvena fėjos?“. Visur skubantiems, visada lekiantiems tėveliams pravartu sukurti palankias sąlygas vaiko kūrybiškumui atskleisti, skatinti vaiko sugebėjimus ir patenkinti jų smalsumą.

Teatrinė mokyklėlės meninė veikla – tai ne aktorystės studijos, o pagalba vaikui pažinti ir suprasti jį supantį pasaulį, lavinti jo vaizduotę. Tai pirmieji žingsniai, formuojant estetinius pojūčius ir išgyvenimus. Ši pedagogikos sritis lavina ne tik vaikų kūrybiškumą, bet ir sugebėjimus bendrauti su bendraamžiais, koncentruoti dėmesį, atskirti gėrio ir blogio pradus. Net paprasčiausiose pasakose personažai įkūnija nekintančias gyvenimo vertybes, mūsų svajones ar kasdieniškus jausmus. Dar dabar kartais pasklaidžius seną nuotraukų albumą prisimenam save, vaidinančius snieguolę su burtų lazdele ar baltabarzdį nykštuką. Spalvoti atsiminimai išlieka ryškūs, nors nuotraukos ir išblunka.

         Jau penktus metus veikiančioje „Raganiukės teatro“ vaikų studijoje - mokyklėlėje verda vaikų gyvenimas. Jie kartu su savo mokytojomis analizuoja mums gerai žinomas pasakas, prakalbina vėją, fėjas ir medžius, susipažįsta su aktorinio meistriškumo lavinimo ir sceninio kalbėjimo pamokėlėmis. Pratybų metu vaikai mokosi ne tik raiškiai ir aiškiai kalbėti scenoje, bet išreikšti, atpažinti jausmus. Teatro, muzikos, šokio, dailės meno pagalba siekiama ugdyti savarankiškas ir laisvas asmenybes. Ne visi vaikai yra drąsūs, kalbūs, vieni slepiasi kamputyje, kiti - nepaleidžia tėvelių rankų. Anot studijos vadovės ir režisierės Kristinos Grabnickienės, vaikai, leisdami laiką grupėse tarp savo bendraamžių, neišvengiamai bendrauja. Mokytis padeda organizuojamos diskusijos, pjesių aptarimai. Taip pat įvairūs trenažai, vaidybiniai etiudai bei žaidimai: ,,dvejų - trejų metukų vaikai dažnai bijo teatrinės tamsos, sunkiai valdo dėmesį, todėl ir orientuojasi į socializaciją, ryškius personažus ir smagias daineles, vyresniems jau reikia įdomaus scenarijaus, jie aktyviai seka įvykių linijas ir daro išvadas. Juk teatras – tai ankstyvasis meninis ugdymas, kuris padeda vaikams įgyti ne tik meninių, bet ir komunikavimo įgūdžių.“

         Užsiėmimų metu žaidimų pagalba sukuriamos ir išgyvenamos įvairios gyvenimiškos situacijos (vaikai vaidina tėtį, mamą, gydytoją, gyvūną ir pan.), taip ugdomas tolerantiškumas ir pasitikėjimas savimi. Pavyzdžiui, kiekvienam vaikui yra duodama užduotis pavaizduoti tam tikrą nuotaiką, o kiti turi atspėti, koks tai jausmas – linksmas, liūdnas, išsigandęs. Vaikus svarbu įtraukti į įvairiapusišką kūrimo procesą, todėl jie patys galvoja ir ruošia savo personažo kostiumus, prisideda prie dekoracijų kūrimo. Charakterių kūrimo pratimai moko stebėti ir analizuoti žmones aplinkoje, o spektaklių žiūrėjimas padeda pažinti visas meno rūšis. Bendraudama su vaikais Kristina pastebėjo, jog geriausiai vaikai įsisavina ugdomąją informaciją per vaikiškus spektaklius ir vaidybinius socialinius žaidimus. ,,Spektaklyje „Geras šuo Ferdis“ yra blogas personažas paršelis ir jis visada neklauso pagrindinio herojaus šuns, todėl šuo auklėdamas jį uždaro į savo būdelę ir neišleidžia. Paršelis prašo vaikų pritarti jam, kad šuniukas jį išleistų. Gavęs sutikimą, Ferdis jį išleidžia, bet paršelis išlindęs iš būdelės, iš karto pradeda šaipytis iš šuniuko ir vėl triukšmauja. Vaikų reakcija būna stipri, jie suvokia, kad jų sprendimo dėka šuniukas apsigauna, tad blogais personažais negalima pasitikėti.“

         Su pačiais mažiausiais (2-4 metukai) vaikais draugaujanti mokytoja Rasa, pastebi, jog vaikai mokosi po truputį, todėl tik nuolat kartojant pasakojimų detales, galima sutelkti vaikų dėmesį ir gauti reikiamą rezultatą. Dėmesio koncentravimas yra pagrindinė tokių mokyklėlių užduotis ir iššūkis, nes tokio amžiaus vaikai turi padidintą dėmesio stokos sindromą, jiems sunku atitrūkti nuo įprastos tėvų globos, todėl, tikslinga atitraukti vaiką nuo poreikių sau ir sutelkti bendram kūrybiniam darbui.

„..Ir kai po kiekvieno susitikimo matai vaikų tobulėjimą ,– supranti, kad pastangos ne veltui, manau, tai džiugina ir pačius šeimos narius.“ – džiaugėsi Rasa.

         Iš pačių mokyklėlės lankytojų pasisakymų matyti, kad kurdami personažus spektakliuose, vaikai ne tik įgauna vaidybinės patirties ir naujų žinių, bet ir bręsta kaip asmenybės. Visa meninė veikla remiasi ne teorijomis, o spalvingais, jausmingais ir žaismingais pratimais bei svarbiausia – betarpišku tarpusavio bendravimu. Svarbu padėti mažiesiems patiems atrasti, pajausti, išgirsti ir nuspalvinti juos supantį pasaulį. Nėra paprastų vaikų, yra tik nepažinti ir dar neatrasti. Tad ,,Raganiukės“ kolektyvo idėja juos suburti bendrai kelionei aplink pasaulį, sėkmingai virsta vaikiška realybe, jau pravėrus teatro foje duris.                                  

                                                                                                                                 Egle Vitkauskaitė