 |
Ąžuolų karalienė
Ąžuolų karalienę Jūs rasite važiuodami nuo Sudervės link Dūkštų. Kelio Sudervė-Dūkštos 7 kilometre, pasukite į dešinę (Jus nukreips medinė rodyklė) ir pavažiuokite miško keliuku apie 300 metrų.
Ąžuolų karalienė ošia 25 miško kvartale. Jos skersmuo 1,40 m, apimtis - 4,40 m. Prieš kelis dešimtmečius už kelių šimtų metrų nuo jos ošė Ąžuolų karalius, kuris, neatlaikęs metų naštos, deja, išvirto.
|
|
 |
 |
Šventasis Daubų ąžuolas (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)
Šventasis Daubų ąžuolas auga kairiajame Dūkštos krante, apie 400 metrų iki santakos su Nerimi. Tai pats storiausias šių apylinkių ąžuolas (kamieno skersmuo 1,57 m, kamieno apimtis - 4,95 m). Ąžuolo amžius apie 300 metų.
|
|
|
 |
Karmazinų atodanga (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)
Karmazinų atodangos aukštis: 35 – 36 m, ilgis palei upės vagą: 40 m. Netoli Karmazinų piliakalnio, Dūkšta pasuka į pietus, neįveikusi stataus 55 m aukščio klonio šlaito. Stiprios srovės nuolat ardomas šlaitas tai vienur, tai kitur nuslenka, atidengdamas šlaitą sudarančių nuogulų sluoksnius. Viršutinė atodangos dalis labai užgriuvusi dėl biraus smėlio tarpsluoksnių, slūgsančių tarp molio ir morenos sluoksnių. Žemiau esantis smėlio tarpsluoksnio storis apie 20-50 cm. Smulkiame geltoname smėlyje aiškiai matomi balkšvo aleurito ir pilko molio sluoksneliai. Tai prieledyninių marių nuosėdos.
|
|
|
 |
Dūkštų atodanga (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)
Dūkštų atodangos aukštis: 14 – 15 m, ilgis palei upės vagą: 20 m. Upės vandens srautui vingyje ties buvusia užtvanka išgraužus šlaito apačią, dalis šlaito dengusių nuogulų nuslinko į upę – atsidengė šlaitą sudarančių nuogulų sluoksniai – susiformavo atodanga.
|
|
|
 |
Dūkštų ąžuolynas
Važiuodami nuo Vilniaus link Kernavės, už Dūkštų miestelio pavažiavę apie 1 km, dešinėje kelio pusėje pamatysite didžiausią (302 ha) Lietuvoje išlikusį natūralų ąžuolyną. Tai unikalus gamtinis objektas, atlaikęs amžių išbandymus Dūkštų kraštovaizdžio draustinyje. Čia auga 170 – 200 metų ąžuolai. Biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiame 35,8 ha plote įsteigtas gamtinis rezervatas.
|
|
|
 |
Airėnų akmuo su ženklais (Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas)
Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Nuo šios aikštelės iki akmens Jus nuves įrengtas mitologinis takas, kurio schemą rasite greta stovinčiame stende.
|
|
|
 |
Grabijolų kaimas
Grabijolų kaimą Jūs galite rasti, važiuodami nuo Vievio tilto per Nerį link Zabarijos kaimo. Šiame kaime reikia sukti dešinėn ir važiuoti kaimo keliu iki Grabijolų.
|
|
|
 |
Šilėnų kaimas (maršrutas Šilėnai - Naujosios Rėvos piliakalnis)
Šilėnus Jūs galite rasti važiuodami iš Vilniaus pro Pilaitę einančiu keliu link Sudervės, pasukę kairėn ties rodykle ''Šilėnai''. |
|
|
 |
Panerių dvaras (kairiojo Neries kranto turisinė trasa)
Panerių dvarą Jūs rasite važiuodami iš Vievio link Kernavės, pasukę prieš tiltą per Nerį į dešinę. Dvarvietė įkurta gražioje vietoje: ją supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos.
|
|
|
 |
Padūkštų pilkapynas (kairiojo Neries kranto turistinė trasa)
Padūkštų pilkapyną Jūs rasite važiuodami Kairiojo Neries kranto turistine trasa, maždaug 4 km už Panerių dvaro.
|
|
|
 |
Karmazinų pilkapynas (Karminų pažintinis pėsčiųjų takas)
Karmazinų pilkapyną Jūs rasite privažiavę Dūkštas nuo Sudervės pusės ir, neprivažiavus bažnyčios, pasukę keliuku kairėn. Nusileidę nuo šlaito ir pavažiavę ūksmingu slėniu, sukite į kairėn atsišakojantį keliuką. Čia reikės palikti automobilius ir pėsčiomis aplankyti pilkapyną. Priėję dešinėje keliuko pusėje esančią poilsiavietę, sukite kairiau einančiu keliuku ir eikite per mišką iki aikštelės. Abipus keliuko matysite suplokštėjusius pilkapius.
|
|
|
 |
Stirnių piliakalnis (Saidės pažintinis pėsčiųjų takas)
Stirnių piliakalnį Jūs rasite pasukę iš Vilniaus - Kauno plento link Stirnių, pravažiavę “Aušveitos” sanatorijos teritoriją, dešiniajame į Nerį įtekančio Saidės upelio krante.
|
|
|
 |
Naujosios Rėvos piliakalnis (maršrutas Šilėnai - Naujosios Rėvos piliakalnis)
Šį piliakalnį Jūs rasite nuo Šilėnų kaimo pasukę kairėn, link Naujosios Rėvos kaimo. Nuo paskutinių kaimo sodybų takelis veda aukštyn į kalvotą mišką, vingiuoja stačių krantų pašlaitėmis. Laikantis kairės, takelis nuves į už gilaus griovio stūksantį piliakalnį. Piliakalnį galima pasiekti ir einant panerių takeliais.
Piliakalnis įrengtas ilgo ožnugario pietiniame gale. |
|
|
 |
Karmazinų piliakalnis (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)
Karmazinų piliakalnį Jūs rasite važiuodami keliu iš Dūkštų į Vievį. Neprivažiavę kavinės ''Pušynėlis'', pasukite keliuku kairėn. Pravažiavę miškelį, Jūs rasite mašinų stovėjimo aikštelę, nuo kurios jau matosi piliakalnis, įrengtas netoli Dūkštos ir Neries santakos esančioje kalvelėje.
|
|
|
 |
Buivydų piliakalnis (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)
Buivydų piliakalnį Jūs rasite Dūkštose pasukę pro bažnyčią einančiu keliuku link Buivydų kaimo. Pravažiavę šį gatvinį kaimą, toliau važiuokite lauko keliuku dešiniau, per pievas. Šiuo metu šis keliukas retai važinėjamas, gali tekti nueiti pėsčiomis iki Dūkštos šlaituose matomo miškelio, kur kairiajame Dūkštos krante ir yra įrengtas piliakalnis. |
|
|
 |
Bradeliškių piliakalnis (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)
Bradeliškių piliakalnį Jūs rasite važiuodami nuo Dūkštų link Kernavės, prie Dūkštų ąžuolyne esančios mašinų stovėjimo aikštelės pasukę keliuku į kairę. Išvažiavus iš miško, reikia sukti dešiniau ir važiuoti iki Dūkštos upelio. Nuo atsivėrusios atodangos matosi kitapus upelio stūksantis piliakalnis.
|
|
|
 |
Aplankykite Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią
Pirmoji bažnyčia minima 1585 metais. Antrąją bažnyčią 1611 m. pastatė Dimitrijus Kurbskis. |
|
|
 |
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Pasvalyje, prie Lėvens ir Svalios santakos. Turi baroko ir istoristinių bruožų. |
|
|
 |
Apsilankykite prie Žaliojo šaltinio
Žalsvasis šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante, Pasvalio mieste, šalia Kalno gatvės |
|
|
 |
Pasvalio miesto kultūros ir poilsio parkas
Pasvalio kultūros ir poilsio parkas pradėtas kurti 1923 m. ir toliau vis plėstas, dabar jau užima 70 ha plotą. |
|
|
